Debesų skaruliais
Vėjai nušveitė blizgančią pilnatį,
Net menkiausia žvaigždė
Sutviskėjo it būtų nauja.
Ko norėtum dabar?
Glėbyje švelniame pasišildyti?
Tarp tavęs ir manęs
Šiaurūs vėjai skrajoja, deja...
Kur bebūtum, tikiu —
Pilnatis tavo žvilgsnį patraukė.
Šioj bemiegėj nakty
Ji —vienintelė mūsų jungtis.
Dar minutė, kita
Ir iš ilgesio imsiu aš kaukti,
Nes nuo vėjų žvarbių 
Išsiilgtas nesaugo glėbys.
Nenustebsiu nei kiek,
Jei ryte išsiruošim į kelią —
Pilnatis pakuždės,
Kaip mums ankšta po vieną namuos.,
Jei užtruksim dar kiek,
Nesušildomai būsim sušalę,
Užsimezgę jausmai
Saldumu niekada neprinoks.
Kaip atrasiu tave?
Akyse tau spindės skaisčios žvaigždės.
Visos vėtros nuščius,
Net akmuo pakelėj sužydės,
Nes tu kviesi sušilt
Jaukų glėbį svetingai praskleidęs,
O virš mūsų galvų
Pilnatis tarsi nimbas spindės.