„Aš savo kančias jau baigiau“ –
Tarė Kristus, pažvelgęs nuo kryžiaus.
„O tu atsakyk man, žmogau,
Ar iškęst tiek esi pasiryžęs?
 
Ar gali eit gatve išdidžiai,
Erškėčių vainiku karūnuotas,
Kai į veidą spjaudo minia,
Tau suruošusi kruviną puotą.
 
Aš ėjau. Mane keikė visi.
Aš po kryžium klupau ir vėl kėliaus.
Krauju sruvo iš skausmo širdis,
Bet dėl jūsų visų tai kentėjau.
 
Tau lig šiol dar pakyla ranka
Žudyt kūdikį, seserį, brolį,
O man dangų atvėrė auka,
Kurią aš dėl žmonijos aukojau.“