Laukimo būna valandos ir... lankymo,
Tik nevienodai jos išbarsto minutes.
Kai lauki, surandi sau kaukę kankinio,
Kol jis – kioskely tebesirenka gėles...
Paskui – ilgai žodžius, jo kvapą atmeni...
................................................................
O būna – kai baukštus ligonio nerimas
Į lango stiklą spraudžiasi kvadratinį...
Skubi, lankai?.. Ar pareigos tik genamas,
Ar tam, kad nerimo nuristum akmenį?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2015-01-04 22:57:05
Čia viską randu: logišką kalbėjimą ir jausmus, įtaigumą ir nuoširdumą. Ačiū
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2015-01-04 20:11:36
...skausmingai...ir įtaigiai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-04 17:38:22
norim vis nurist tą nerimo akmenį
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2015-01-04 14:55:24
Šventa tiesa. Bet kaip atskirti? Žmonės moka ir apsimesti...