Gruodžio naktim Vilniaus gatvėse neramu
Kažkas klaidžioja sutemose nuo pat vakaro,
Kol dar vaikų metas,
Ligi dviejų vidurnakčių – laiko juostų skirtumu,
Išsiduoda balsu –
Skystu chaotišku petardų pliaukšėjimu,
Menku dūmeliu paverčiančiu motinų duotus centus priešpiečiams,
Vėliau, įsijungus sunkiajai fejerverkų artilerijai,
Valdomai solidžių dėdžių ir tetų –
Ryškiu žybsėjimu, skrydžio galybe –
Pagal piniginės storį ir smegenų vingių kiekį bei kokybę.
Kas naktį stiprėjantis didysis laukimas
Pagaliau perauga į visuotinę psichozę –
Visi išeina į kiemus, gatves, balkonus, atitraukia užuolaidas, žaliuzes ir visa
kita, kas trukdo matyti,
Liejasi ugnies, spalvų ir garsų jūra.
Pasitaiko, kad pasiekiamas orgazmas.
(„Audringi ilgai trunkantys plojimai, pereinantys į ovacijas“.
Ką mano kartai primena?)
Sekančią naktį tyla pagaliau susigrąžina pozicijas –
Miestas įminga teisiųjų ir išmintingųjų miegu.
Eilinį kartą nusipirkęs katę maiše.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2015-01-12 16:11:07
Vai, kaip taikliai...priglausiu.. kaži ar kas dar taip tikroviškai galėtų aprašyti tą trumpalaikę metų ekstazę.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2015-01-03 16:58:06
Šventės laukimas, jei tai galima būtų pavadinti švente, be euforijos, iš šalies, atmerktomis akimis net labai žemiškai atvertas, kai visokių laikų išgyventa, pamatyta, tai ir sąsajos slegiančios.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2015-01-03 16:44:15
tikroviskai
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2015-01-03 10:54:30
Ironiškas žvilgsnis, teisingi pastebėjimai — vaizdelis kaip iš akies...