Jau, deja, kitaip nebebus —
Gerklę gniauš vis labiau numarinanti geidulius kilpa.
Išsijosiu turtus
Ir beliks kas neturi vertės.
Kur ta buvus valia?
Galvoje sumaištis, atrofuojasi raumenys, silpsta,
Net likučiai medaus,
Atmiešti tulžimi, apkartės.

Dieve, ko dar zyziu?
Atsigrįžus matau savo būtį.
Pareigų suriesta
Nenešioju ant kupros velnių.
Ar dienų pabaigoj
Sumanei dar ir odą nulupti?
Kiek sukrovei, nešiau
Ir nėkart nesakiau NEGALIU.

Atiduodu pati,
Ką galėtum atplėšti, atimti —
Kol kvėpuoju, matau,
Tol jausmų aš esu kupina.
Link Tavęs štai iriuos
Be skubėjimo, žingsnis po žingsnio,
Nes kitaip nebebus —
Audžia įkapių drobę žiema.

Leisk užmigt be skausmų
Ir sapnuoti savus mylimuosius,
Neatimki vilties —
Net ir žvakė yra žiburys.
Man visai nesvarbu,
Kad velėna kūnelį užklosi —
Meilė daigu išsprūs,
Meilė vyturiu pilku skraidys.