Tu – ne mėnulis, aš – ne saulė, 
Bet mudu vėjų užburti 
Trapiom sekundėm. Kaip suaugę 
Likimo liepteliu arti

Per žalią pievą, jos atolą
Vis bridome su dainomis.
Jas išliūdėdavom nutolę,
Kai skirdavomės trumpomis

Minutėmis. Nebuvo žemėj 
Atodūsio be meilės tau.
Iš laimės miega net mažutės
Sruogelės žilos – jas matau.

Kartu per žemę be apgaulės – 
Turtinga savo spalvomis.
Tu – ne mėnulis, aš – ne saulė,
Pavys dar mudu ateitis.