Tu – ne mėnulis, aš – ne saulė
Tu – ne mėnulis, aš – ne saulė,
Bet mudu vėjų užburti
Trapiom sekundėm. Kaip suaugę
Likimo liepteliu arti
Per žalią pievą, jos atolą
Vis bridome su dainomis.
Jas išliūdėdavom nutolę,
Kai skirdavomės trumpomis
Minutėmis. Nebuvo žemėj
Atodūsio be meilės tau.
Iš laimės miega net mažutės
Sruogelės žilos – jas matau.
Kartu per žemę be apgaulės –
Turtinga savo spalvomis.
Tu – ne mėnulis, aš – ne saulė,
Pavys dar mudu ateitis.