Yra juk metas akmenis barstyti
           ir metas juos visus visus surinkti –
ir kas sugriauta, vėl pradėt statyti –
          ir tam, kas mirę buvo – vėl iš naujo gimti ---

Dėkoju, Viešpatie, Tau už kiekvieną metą –
           juos dovanoji, kviesdamas tikėti –
o kausčiusį upes pernykštį ledą
          Tu ištirpdai – ir vėl gyvai tekėti

jas pašauki – taip nuostabu matyti,
           kad meilėj Tavo galim mes iš naujo gimti
ir kas sugriauta, vėl pradėt statyti 
          su Tavimi – ir Tavo širdyje nurimti...