Tarpu švenčių Mūza pasiklydo. 
Bėgo ji taku, barstytu snaigėm, 
šokinėjo, strikinėjo. Nesmagu. 
Kalėdos nulėkė su vėju.

Strykt dar vieną rimtą šuolį, 
čiupt už uodegos gražuolį. 
Nesvarbu, kad senas ir pavargęs, 
bet protingas tas Arklys. 

Gaila Mūzai. Greit Ožka jį nuvarys. 
Eikš, Arkleli, paskubėk, 
dar truputį man padėk. 
Noriu baigti vieną darbą,

Kol ožka Tau nenusuko sprando.
Mūza vietos sau neranda. 
O ožka ragais grasina, bado, 
bliauna, čiuožinėdama ant ledo.