Istorija prasideda ten,
kur nėra interneto,
nė vienos knygos,
kur žodžiai įrašomi lūpomis į širdį...
Ten...
gūdžiausioje girioje...
kur medžių gėbyje
miega vėjai...
gali ją rasti
keistą pavidalą,
apsigobusį lokena
moterį
ūmaus būdo
ir išminties širdimi...
Pas ją ateini,
kai nebegirdi minčių,
kai nebežinai kelio...
Ji tau parodys kryptį
į stiklo kalną...
Ar papkaks kantrybės klausytis iki galo?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2015-01-02 12:31:09
Daug pasakyta.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-31 18:08:52
kur žodžiai įrašomi lūpomis į širdį...
Nuostabiausia eilutė.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-12-31 15:02:57
Parūpo pasimatuoti lokeną... Laukinės moters archetipas. Stipru. Gerų artėjančių!
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-31 12:46:43
Pirma mintis buvo: nuostabu. Sako, kad pirmas įspūdis teisingiausias. Su artėjančiais.