Švelniai paliesiu tavo plaukus,
Sapne regiu abu blyškiau.
Iš garbanų viksvas ištraukus,
Auksiniai — tyliai pasakiau.
 
Tada sušlapom lankoj nardę,          
Palaistėm — gėlės mylimų.
Galbūt medus dažyt nusprendė,
O aš tik šėlau. Dūzgimu
 
Ir bitės nešdavo mums kvapą.
Svaiginantys pienių žiedai —
Sakei — žiūrėk, tau kūną tepa
Auksinėm dulkėm. Gal žinai?  

Kodėl tave ir vėl sapnuoju?
Tikėjaus visko juk sklandžiau.
Su meile braidėme gražiuoju,
O aš suprast nepabandžiau.