Santrauka:
Uteniškių (rytų aukštaičių) tarme.
Mažyte trabelyte, kur švilpe kiaurai vėjai.
Tunkiai meguos sapnuojas, keip mani išlydėja.
Į didį, platų keliu, kur kryžkelas audringas.
Kur pūčia šiaurūs vėjai, kur lyja lietūs, sninga.
Medini kepuri majuoja man ir praša.
Sugrįžčia, kad galėčia, ti pačias kojas neša.
Ti gimtas dūmas, nat nakūrenus, kvėpia.
Ir na medaus kvapnuma apsvaigus stove liepa.
Ir mana atminimuos tinai vaikystes tytes.
Tas basakojes ir mažas svajojančes mergytes.
Iš guzika ir siūla vilkelis padarytas.
Tinai man brungus buva ir vakaras, ir rytas.
A iš dykas špulalas redėja traktariukas.
Ir abejos pusės, kaipa vijurkas sukes.
Mažyte trabelyte, kakia man šindej brungi.
Nedags jau liktarėlis kadais žiūrėtam lungi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Mikolina
Sukurta: 2014-12-30 00:07:01
Ech, kaip Jūsų naširdūs žodži širdelu mon suspaude, mat nebedega liktarėlis ir mona gryčialaj... Nors pati jesmu ukštaite, ale ti kūgi reiškia tas žodis "tyte", ti niekaip nedazgadoju...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-12-29 16:55:27
o,kaip puikūs atsiminimai, nuskumbėjį gimtu šnektu,,,
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-12-29 08:48:26
Tytes - jau buvau ir ažmiršus šytų žodį, gražu.