Santrauka:
Uteniškių (rytų aukštaičių tarme).
Ar meni? Lauki keip aiklus žirgas šėla pūga,
A kely mudu abu ilgai ažtrukam...
Tadu tava runkas šilde mana runkas,
Tu sakei, kad mum balti pusnynų sapnai lunka...
Lunka tadu, kei bučinys ladus ištirpda,
Kadu širdis kitas plakimu pūgoj girdžia...
Ažu kaunierių šelmis vėjas sniegu mėte,
A unt galvų sijoja keip par sietu...
Na jaunų širdžių miška aglas apšarmoja,
Sniega varpeliai baltuos sapnuos groja.
Pasiautusi pūga staigiai nutyla -
Suveltas pusnys godžiai gėre tylu.
Iš balta sapna laimingas širdys atsibuda -
Nustebi dairemes un mišku gūdu -
Baltoji žiemas pasaka tyloj pradinga
Padavanojus sapnu stabuklingu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-12-28 18:58:20
kal ne konkursą skilty? Gražu gi
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-28 15:34:45
Teip, Karile. Būt visai malonus paveikslas.Su atajusiu žiemu.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2014-12-28 11:52:36
Graži gamtos ir mylinčių širdžių dermė.
[Reikėtų laikus suderinti - arba tik esamasis, arba tik būtasis]