Šviesos ir sutemimo bučinys
Man virstant tolstančiu tašku
Į pilkas prieblandas taikingai susilieja.
O tu, gyvų jausmų šešėli minkštas,
Pavadini ateiti už ribos.

---

Užglostymas 
Yra didesnis draugas užmaršties,
Nes jei išdeginsi,
Labai ilgai sopės.
Kam reikalingas randas?
Atleisti negali pamiršti
Išsidalinkim
Be sopėjimų ir be pūliavimų.
Jau ryt nepasakysiu,
Vėjas, o gal tu 
Prilietimu pašiurpino 
Akimirkai
Lengvai lytėtą odą...
Paglostyk.
Tarsi paskutinį kartą...