Jausmų uola...
Ten kopti nebereikia,
Nes nuošliaužos
ir vėl sužeistų širdį...
Ant keteros
abu neišsilaikėm,
Tačiau lig šiol
jos aidą tebegirdim...
....................................
Lengvi tenai
dar debesys užkliūna...
Tikiu, žinai,
kas buvo – nebebūna.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-27 23:40:17
Logiška išvada :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-27 22:45:19
Jei įmanoma suvaldyt jausmus...
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2014-12-27 16:41:10
Ketera... Visada bus kopiančių, visada bus nuslydusių nuo neatsargaus žingsnio...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-27 15:44:06
Tiesiog priglausiu.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2014-12-27 15:25:27
Labai gražu, mintis švelniai nusėda ant minkštų debesų.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-12-27 15:19:38
Ak, tie neįveikiami aukščiai ir patirties padiktuotas minties aiškumas!