Mums abiems neduotas, be tavęs šis laikas,
nei įkopt viršūnėn, nei bedugnėn griūt.
Už menkos žolelės boružėlė laikos.
Man už ko laikytis, jei tavęs nebus?
Gal už debesynų, kur virš žemės plauko,
gal už saulės disko - ji visiems gera,
mintyse paliesiu tavo ranką, plaukus —
debesų ir saulės, ir tavęs gana.
Džiaugsmo trupinėlio, kibirkšties, smiltelės,
žvilgsnio spindulėlio, žiežirbos sapnų,
man tereikia kartais, kad tebūtum vėlei
vizija virš mano pilkumos dienų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-27 23:33:53
Švelnumo įsikūnijimas :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-27 22:49:18
Nepaprastai švelniai ... gilumoj susitaikymas.
Vartotojas (-a): vivalavida
Sukurta: 2014-12-27 20:08:57
Paskutinis posmas - labai jautriai. Patiko...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2014-12-27 18:54:35
Nuoširdus atodūsis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-27 15:41:09
... taip subtiliai, švelniai, trapiai išsakytas neturėjimas, tarsi palengvėja...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-27 15:41:05
labai palietė... Puikiai ir taip paprastai išreiškėt savo norus. Tiek nedaug ir tiek daug reikia žmogui, kad būtų laimingas