Mums abiems neduotas, be tavęs šis laikas,
nei įkopt viršūnėn, nei bedugnėn griūt.
Už menkos žolelės boružėlė laikos.
Man už ko laikytis, jei tavęs nebus?

Gal už debesynų, kur virš žemės plauko,
gal už saulės disko - ji visiems gera,
mintyse paliesiu tavo ranką, plaukus —
debesų ir saulės, ir tavęs gana.

Džiaugsmo trupinėlio, kibirkšties, smiltelės,
žvilgsnio spindulėlio, žiežirbos sapnų, 
man tereikia kartais, kad tebūtum vėlei
vizija virš mano pilkumos dienų.