aš supinsiu iš šio jausmo kasą
kad niekas nenublokštų vėjai nekedentų
o snaigių magija
o minčių nepadorume
leisk man tave suvalgyt
mažais kąsneliais išragaut 
sutrupint ribą
ir tada kaip įprasta
bet dar nebanalu
sutirpt
į tas supintas kasas

o virpantis kedenamos paklodės garse
o saulėti krantai krūtų manų