Ateik į mano glėbį,
padėki galvą ant peties.
Nušluostysiu tau ašaras nuo veido,
ir palengvės išties.
Ateik į mano mintį,
aš žinosiu, ką širdis dainuos,
kai vainiką iš žolynų pinsiu
tėviškės mielos laukuos.
Ateik į mano būtį,
apglėbsiu drobule iš balto lino,
paglostysiu tavas rankas.
Ko reikia tau,
juk nieks nežino.
Ateik į mano sielą,
raudok, dejuok ar juokis nuoširdžiai.
Sėdėsim tyloje lig ryto,
kol pragys pirmi gaidžiai.
Ateik į mano šventę,
ramunių, smilgų nepamiršk atnešt.
Jau neužilgo džiaugsminga ta diena,
o liūdesį išmesk.
Ateiki į gyvenimą
su savo norais, būtimi.
Su meile didele priimsiu,
tik būki savimi.