Už tuos, kuriuos man Dieve, patikėjai –
           už juos šį vėlų vakarą karštai meldžiu,
kad jų kely nurimtų žvarbūs vėjai
          ir ta šviesa, kurią į širdį jiems įliejai,
atvestų pas Tave – ir leistum nuo pradžių

pažint Tave ir Tėvo šventą valią –
           jo širdį gailestingą, meilę be ribų –
jos gydančią ir perkeičiančią galią –
          „Padėk, prašau, jiems rast į Tavo širdį kelią
ir laimink juos, sugrįžtančius keliu“ –-

Dėkoju Tau už tai, kad patikėjai
           man tuos, kurie arti – už juos karštai meldžiu,
kad ta šviesa, kurią į širdį jiems įliejai,
          atvestų pas Tave – ir jokie žvarbūs vėjai
nebeišplėštų jos iš meile uždegtų širdžių...