Trumpam nustoja ūžti laikas,
susigūžia kampe minutės.
Palaiminti, kurie pralaimi:
boluos ant kapo pakalnutės.
Šešėliai mano neis žiemoti
nei po ledu, nei ant sienojaus.
Tekės vėl kraujas per Golgotą.
Mes lauksime abu rytojaus.
Ir angelai, užuot palinkę
prie Jėzaus veido sužaloto,
vis suks kaip vanagai aplinkui:
visi mes pasmerkti Pilotai.
Koridoriuj užpūstos žvakės,
kad niekas niekas nematytų,
nežinomas kur veda takas
į širdį mano arba kito.
Romas
2014-12-23 19:21:26
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-23 22:28:52
niekas niekas => niekas nieko
Savitai skamba laike prieš Kalėdas.
Man tai labai suprantamas ir prie širdies
(susišaukia su „Golgota“ – mano eilėraščių rinkinio „Vilties brasta“ (2002) įvadiniu kūriniu).
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-23 20:53:33
Nu, labai gerai. Visapusiškai: mintis, rimas, ritmas. Neseniai čia, o rašot, jaučiu, seniau nei esat ŽŽ. Daug kam reikėtų pasimokyti.