Pasistačius baltu kaunieriu,
Aina žiema ješkot kavalierių.
Gal ir vėjas jai tiktų paron
Bet negalia parlipte par tvoru.
 
Paltas ilgas ir kliūna padalkas.
Kur nuplyšta, par sniegu  ti velkas.
Da ir šalti kerais apžavėja,
Tas par nakt jai pre kojų gulėja.
 
Bet nei vienu  ilgai nesdaboja,
Ir talyn par laukus nuplasnoja.
Nubaltava sneguos jas kaunieriai.
Juokias – lika vieni kavalieriai...