Prašau Tavęs, pabūk, dar neišeik, 
           dar pasilik tą vakarą vėlyvą,
kad Tavo artumoj išlikčiau gyvas —
          pražūti tamsioje nakty neleisk,

neleisk į širdį tamsai prasiskverbt
           ir užgesinti Tavo meilės ugnį —
tą prasivėrusią bauginančią bedugnę
          sava šviesa, prašau Tavęs, užverk

ir leisk, kad sklidina skaisčios šviesos širdim
           galėčiau pasitikt juodžiausią naktį
ir kad ugnis karšta nebenustotų degti
          manoj širdy negęstančia viltim ---

todėl prašau Tavęs — dar neišeik,
       dar pasilik tą vakarą vėlyvą,
kad Tavo artumoj išlikčiau gyvas
          ir tamsioje nakty turėčiau viltį — leisk.