Menuo na debesia skadais nuslaide.
Žilan kaminan  nulaide basas kojas.
Ilgai prie šulnia undeny mazgojas  veidu
Ir klausias ,keip žiagai skripkelam groja.
 
Tykiai parlipsiu nudaužytu slinksti.
Ar durų runkena manįs pasilga?
Sanoji gryčia dar daugiau paslinkus.
A apmūsiji lungai saulaj žvilga.
 
Aždegsiu tyliai žibalini lėmpu.
Šešeliai na špalierių rungsis pamažu.
Iš papečkia išlindi mažas pelas,
Nusgundi graitai slepsis pa ražu.
 
Sadina puodkela  unt preždas ryma.
Atamena šiultus ir brungius čėsus.
Sanas lintelas veidas keip arimas.
Ir pelanai pečioki jau atvėsi.
 
Vidurasly kepsas raivėtas stalas.
Jam na  sanuma jau iškrypi kojas.
Ir zierkalas jau pusamžis, pabalis.
Markatnas suolas dulkem  ažsiklojis.
 
Kumpi ušėtkas perdžiuvis, suskyli lintas.
Bet kožnu nakt sapnuoja, keip duona užauga.
A, kai kamaraj naujas rytas švinta,
Jam rodas, kad da gryčia kvėpia raugu.
 
Keip laumių plaukai tas  siūlų gijas.
Kalavartas be pakoja snaudžia.
Sanam sieti  kamaleliai vijas,
Ir vargelia juodu audeklu  nuaudžia.
 
Maldaknyge lintynaj  pajimt prašas.
Ir poterkas pabiri, keip ir vuogas.
Lempas ležiuviai trupinius na stala lasa.
Ir susitrauks šviesas nusgundi sienas nuogas.
 
Medinej šėpaj visi stalikai atsdari.
Ir prisminimų stūgas nat išlindi.
Unt sana vagia sana skranda kara.
Alsavimas sanatves gryčiaj girdžias.