Taip lingva šindėj ait per dienų
Mamutės pramintais takais.
Many tikrai vedeis ne vienų
Šitais apipustytais pašaliais.
Runkyti mono speigas šoldė,
Dabojai, kad aš nepaslysč.
Kojytes vailakiokai spaudė –
Palauk, mamyt, neskubink grait!
Ajau šalymais prisispaudus.
It jausčiau – bus ta pabaiga,
Kai vaikas jama ir užauga –
Mamytį ves tadu lazda,
O kai lazdela sutrunijus
Nudribs unt žėmės gatava,
Neišsigųsk, mamut, nutvėrsiu,
Kad neužgaut tavys asla.
Pakėlsi akelas int dungų
Lyg kviestų ti tavy malda.
Per žundų ošarų nubrauksi,
Suprotus, kad esi sena.
Skarelų unt galvos pastaisius,
Apsiskabinsma vakari
Ir prie suolalio trauksma dainų
Apie jaunystį kur meni.