Dėl to, kas buvo visada brangu,
Nors mano širdį amžiams užrakino,
Aš netekau ir priešų, ir draugų,
Svajų, vilties, likimo, pašaukimo.
Išmokusi gyvent dabartimi,
Aš vien tik sau tą tiesą pakartosiu —
Kokia bebūtų ši diena niūri,
Kely prieš jokią kliūtį nesustosiu...
Liepa
2014-12-17 23:15:38
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-18 17:18:17
trumpas, bet talpus
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2014-12-18 12:36:24
Toks lyg protestas-manifestas :) Gerai čia.
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-18 00:51:44
Matai. Liepa, o prabilai, kaip ąžuolas. Žavaus ryžto protrūkis tarsi dovana sau ir mums visiems. Šaunuolė. Ačiū.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-18 00:11:17
Sveika :))) Ilgokai užtrukai kažkur... Geros eilės.
Vartotojas (-a): Viltenė
Sukurta: 2014-12-18 00:00:22
Šaunuolė- nesustok!
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-17 23:42:35
Vienok, tiesmukiška – gyvent dabartimi ir nesustot prieš jokią kliūtį.
Kartais kliūtį verta nors apžiūrėti...
Atskambėjo kaip daina.