voratinkliais apsipina...
...voratinkliais
apsipina ruduo
ir, naktį
nemiga iškloję,
ateiname kartu –
ar paskirai - - -
per ryto rūką
brendančia diena
atgal –
į vasarą
įkelt mėginam koją,
artėjame –
prie medžių
prisiglaudžiam
atvirai,
kai pirmos šalnos
veja netikrumą –
tirpsta falšas - - -
ir bundanti romantika
jausmais-mintim
keliauja
jau nedalomai –
kaip don‘kichotai
- - - po la‘mančas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-09-24 17:22:01
laaaaabai gražiai sugretinai romantiką su donkichotais... Gražus, rimtas darbas!
Vartotojas (-a): jūraužlango
Sukurta: 2006-09-24 10:39:38
voratinkliai net Vilnių apraizgė.. matau savo balkona juose.. o, koks gražus man toks/ tas ruduo...
ir eilėraštis.. ir ruduos jame.. ir žmogus.. mmm..