voratinkliais apsipina...

Santrauka:
x x x x x x x
...voratinkliais
apsipina ruduo
ir, naktį
nemiga iškloję,
ateiname kartu –
ar paskirai - - -

per ryto rūką
brendančia diena
atgal –
į vasarą
įkelt mėginam koją,

artėjame –
prie medžių
prisiglaudžiam
atvirai,

kai pirmos šalnos
veja netikrumą –

tirpsta falšas - - -

ir bundanti romantika
jausmais-mintim
keliauja

jau nedalomai –

kaip don‘kichotai
- - - po la‘mančas...
st_a_s

2006-09-24 09:49:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Irna Labokė

Sukurta: 2006-09-24 17:22:01

laaaaabai gražiai sugretinai romantiką su donkichotais... Gražus, rimtas darbas!

Vartotojas (-a): jūraužlango

Sukurta: 2006-09-24 10:39:38

voratinkliai net Vilnių apraizgė.. matau savo balkona juose.. o, koks gražus man toks/ tas ruduo...
ir eilėraštis.. ir ruduos jame.. ir žmogus.. mmm..