Šitoj erdvėj labai labai skaidru,
Šitoj erdvėj joks paukštis nepakyla.
Šviesu be saulės, marios be audrų –
Begarsis Laikas leidžiasi į Tylą...

Šita erdvė liepsnoja be ugnies –
Iš ko ji sudėta – mes nesapnuojam.
Iš dulkių ji būties ir nebūties?
...Prieš kokį Teisingumo Sostą stojam?

Mes žinom daug, bet gal nežinom nieko,
Kur pienių vėjai amžiais nesubyra,
Kodėl žaibuoja ryškiai ir trumpai
Auksinėm pienių saulėm geismo lyra?..

O ta Tyla ant pienių skardžio –
Tai Paslapties Karūnos spindesys
Ir dvelksmas Kranto šaltojo bevardžio,
Ir Meilės Žiedo perplėšta Širdis...