Kai Dievas vėją vanagu pavertęs
bandys atimt iš pievos mano juoką.
Prašau, ištverki baisiai jo nesmerkęs,
bandyk priimti visa, kas tau duota.

Išmok iš naujo gėlę išklausyti,
kai rytmetys dar vos tik bunda.
Šešėly naują dieną įmatyti,
net jei tamsa dar bėgiais dunda.

Voratinkliai iš naujo tvers tau kelią,
išmargintą sidabro apkabintų gijų.
Kvėpuoki žemę, ten žolė ne kartą želia,
gamtoj suraski dar nepažintų troškimų.