Susieikim šalia seno tilto,
Kaip jaunystej liepos vakarais.
Nepalikim priemenėje sieto,
Semsime žvaigždynus kaip kadais.
 
Nedainuosim meilės serenadų,
Šėlsime žaliuojančiais laukais.
Ilgesingai paklausysim bardų,
Į natas niūniuosim ne juokais.
 
Patyliukais apsiklosim ašarom,
Juk kadaise šičia pamilai
Ir pernakt tada kliedėję pasakom
Sužydėjo pienėm patalai.
 
Nežavėjo tąkart mėnesiena,
Nes paplūdo danguje griausmai.
Bėgome abu basi ražiena,
Dar menu, kaip ranką man laikai.
 
Ir kartu nubėgo mūsų meilė.
Tekina pakrūmėm, pašaliais,
Kad ir kaip bebuvo mudviem miela,
Likom pasipuošę tik randais.