Kokia graži žiemos diena
ir sniegenos daina speiguotam sode.
Saulė raudona ritasi žeme
ir mielą, šiltą spindulį parodo.

Koksai šaltukas gnaibo nosį,
ir lengvos snaigės sausio valsą šoka.
Pažvelk pro langą tu ir sužinosi,
ar šokt kartu su snaigėm mums dar lemta?

Ar mes išmokom pamoką užduotą
būt geresniems, dosniems, dažniau šypsotis,
Ištiesti viens kitam pagalbos ranką
ir už likimą šviesų padėkoti.

Ir nusilenkti motinai žemelei,
ranka pamoti žiemos paukščių būriui.
Dar daug ką reikia sužinoti,
kiek laimės mumyse žiema pribūrė.

Ar šoksime kartu speiguotą žiemą,
palikę rūpesčius rūsčius už durų.
Priklaupk ant kelių tu kiekvieną dieną,
pagauki mano žvilgsnį, kaip aš žiūriu.

Kaip aš matau speiguotą žiemos sodą,
kaip aš girdžiu tavos širdies plakimą.
Kaip aš sapne skrendu pro tavo kiemą
ir nusileidžiu tavo širdyje,
To nieks nežino.

Kokia graži žiemos diena
ir sniegenos daina speiguotam sode.
Paimk už rankos tu mane
ir savo meilę didelę
šarmotame lange
nupieštą man parodyk.