Kažkas man sakė: „Negali mylėt,
Čia audros siaučia, juodos bangos gūra.“
O aš iš žilstančios pavasario žolės
Ir iš audrų gelmės tave išbūriau.
 
Kažkas man sakė: „Slėpkis debesy,
Juk niekas tavo laimės nesupranta.“
Bet aš tikėjau, tu tikrai esi
Ir tuoj pasieksi mano meilės krantą.
 
Kažkas man sakė: „Meilė neteisi,
Tiktai kančia ir skausmas tiesą rodo.“
Bet aš žinau, yra lemtis šviesi
Už stingdančio, ledinio skausmo gruodo.