Pamiršk. Aš perdegiau
Kaip perdega lemputė
Daug metų degusi
Nebegyvenamam name,
Todėl tau žiburiu 
Nebegalėsiu būti,
Pamiršk mane, 
Tiesiog pamiršk mane.
Kol nežinai,
Kaip kvepia mano oda,
Kaip išsidraiko kasos
Nuo lietaus, 
Kol dar geidi, kol dar nenusibodau,
Iš atminties
Tiesiog mane išbrauk.
Taip bus geriau,
Taip mes mažiau sopėsim
Ir bus tamsa
Švelni, ne aklina.
Tam tikęs laikas - 
Visos aistros vėsta,
Kai žemę barsto
Dangiška mana.
Juk tu žinai,
Kad aš esu tau niekas - 
Gal oras virpantis, miražas, ilgesys?
O jei buvau, tai atbuvau
Ir dėkui.
Pamiršk. Dar maudžia?
Jau rytoj užgis.
O aš nešiosiu tą nakties vualį
Be pilnaties, žvaigždžių, 
Net be aušros.
Pamiršk. Aš perdegiau.
Ir neieškoki kelio,
Nes juo tu vienas grįši atgalios.
Tai tik dabar manai,
Kad tau kitos nereikia,
Esu tik įprotis
Ir anei kiek daugiau.
Raminsiu? Guosiu?
Taip, tam reikia laiko.
Tačiau nesu,
O gal net nebuvau...