Reikėtų daugiau laisvės ir nuoširdaus tikrumo. Juk tai galite.

Na, nežinau. Aš irgi kitąsyk vėjų prirašau, t.y. parašau kažkokio momento nuojautą, kažkokią gyvenimo nuotrupą ar pan. Įsivaizduoju, jei dabar būtu eilėraštis šitas apie besileidžiančią saulę kur nors ant jūros, kopas, žuvėdras ir t.t. ir pan., vertinimas būtų kitoks. Bet čia apie paprastą dalyką, tokių eilių prirašęs turiu ne vieną ir ne dvi. Žinoma, gal tai nėra iš tų „išliekamosios vertės“ kūrinių. Bet paskaitykit, kad ir H. Radauską. Čia tartup Pikaso nupieštų, na, tarkim, kubą ir koks nors nežinomas dailininkas tą patį. Pikaso kūrinyje visi rastų paslėptą prasmę. To dailininko kūrinyje nerastų nieko, tik kubą. Man tas eilėraštis visai neprastas. Vertinimas yra subjektyvus dalykas.
Kas liečia rimą. Paskutinio posmo kimus-saldus nesirimuoja, ketvirtame posme rojum-kvėpuotum, o visa kita rimuojasi. Tiesa, dėl raikys nesu tikras: RAIkys ar raiKYS. Aš pats kitąsyk klaidų tokių padarau, tada apsimetu (o kitąsyk ir ne), kad tai yra autorinis kirčiavimas, kas poezijoje leistina, nors ir nelabai... :)