Žemaitėškā aple Žemaite (39)
39. Kūrībėnē puotraukē
Nesiekmiem ė vargās sorėštė abodo,
Vākās apsėkruovė kondžiuojės ė baras –
Sava poiki laika be vėltėis pražodė,
Tarsi tēp gīventė būto sosėtarė.
Sava nuorus Jolė īr gėlėi pamīnus –
Skleistė negaliajė Laurīnou ni tīlē,
Būtom apsėskundės gėmėnē, kaimīnams,
Ė vėsė gīvento vėsās nosėvīlė.
Diel tuo Jolė kėntė kėitā ožsėspīrus –
Doktėrims mažuosiuoms pasakas sokūrus
Aple žmuoniū vargus, aple gerus vīrus –
Joukies so mergātiem tīlē ė santūrē.
Bova ožgīvenė vėina kėta graši
Jolė nosėpėrka sāsvėniu, paišieliu,
Muokė sava dokras, ė pati vėn rašė,
Naktėmis, ka laukė smarkės pūgas šiela.
No šėrdėis aprašius kuoki vaizdū pluošta,
Skaita sava būriou, isėveiz – a duomės?
Vo po tuo tuoliausē puopierius nobluoškus,
Eit i sava luova, pri skaudiū glamuoniu.
Jolė kāp erielis aukštā pasėkielus,
Aštriuom akim žvalgies i žemaitiu buiti
Ė sieluo ėštrīškės jausma šaltėnielis,
Skaidrėna lėkėma liūdna ė ožgoita.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-12 12:12:53
Na, jau viltingiau.