Ieškojau savęs pakelės gluosniuose,
bet vėjas išsklaidė jų dainą.
Ieškojau savęs upės tekėjime,
bet saulė vaivorykštę mainė.
Ieškojau savęs vaiko šypsenoj,
bet ašara skruostu tekėjo.
Ieškojau savęs eilėraščio posmuose,
bet eilės lyg dainos išėjo.
Ieškojau savęs veidrodžio sieloje,
bet nieko jis man neparodė.
Ieškojau savęs akmenio skruostuose —
jis šaltas ir liūdnas gulėjo.
Ieškojau savęs drugelio sparnuos,
bet jis pamojavęs nuskrido.
Ieškojau savęs mėnulio sapnuos,
bet jie dienos neišvydo.
Ieškojau savęs žvaigždžių spindesy,
bet rytą ankstyvą užgeso.
Ieškojau savęs liūdnam ilgesy,
bet džiaugsmas parodė man drąsą.
Ieškojau ilgai, ieškojau kantriai,
kol vėjas man pašnibždėjo —
ieškoki savęs savyje, kol esi,
kol žvaigždės ir saulė tekėjo.
Kol moja drugeliai spalvotais sparnais,
kol upė tyli vinguriuoja,
ieškoki savęs sapnų paslapty,
vaivorykštės juosta kol moja.
Ieškoki savęs savyje, kol esi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-11 21:53:12
Galima apibūdinti, kad gražu pereinantis į dar gražiau. Na, čia toks grubus gal palyginimas, bet kitų žodžių nerandu. Geros eilės.