Girdėjau muziką, tik aš jos nemačiau,
Net nežinau su kuo ir kas taip grojo.
Šaltos nakties žvaigždėtame skliaute
Nežinoma melodija klajojo.
 
Gal taip vienatvė skundės pamesta,
Gal ilgesys erdvėj nerado vietos,
Gal žemė žmogui liko svetima,
Jos vakarai ir aušros nemylėtos?
 
Bet muzika negali būt bejausmė,
Ji būtinai įžiebs mažytę viltį
Išgirsti ne vaitojimą, o gausmą
Ir žemišką gyvenimą pamilti.
 
Išgirsti muziką, tegul begarsę,
Tegul tiktai vienos vienos širdies,
Jai leist palikt bekraštę, tuščią erdvę
Ir prie žmogaus, jo sielos prisiliest.
 
..................................................
Skambėjo muzika...
Gal seno smuiko, gal lengvutės fleitos.
Gal buvo ji pavasario aidai...
Paliko jie kadais tikrai per greitai.
Dabar dar vis girdi, bet nematai.