Santrauka:
Eil. rink. „Liepsnojančios gelmės".
pabūk lange šešėliu ar svečiu
naktis pailsus krūpčioja lašais
laimingas mėnuo laksto po medžius
delnais į delnus bandom susižaist
svaigiu blyksniu nuo ryto atspindžių
balti drugiai įsivelia plaukuos
jie kužda tau
bet juos ir aš girdžiu
pabūk svetimkūniu
bet kuo pabūk
tik atsiremk blakstienomis
tyliau
tarp lūpų miega laumžirgis ramus
nemokam balto ilgesio išjaust
delnais į delnus
švinta
atsibusk
žalsvam mėnulio rūmų ekrane
pražysta pievose
sapnų lelijos
dvi lengvos sielos vaikščioja žeme
nenusisuk
juk taip spalvingai lyja
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-09 22:53:08
Super.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-12-09 19:34:30
Be didelių kalbų į mėgstamiasių kraitelę, nes nepaprasta
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-09 13:50:52
artumo, švelnumo pojūčiais ir spalvomis... Mielas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2014-12-09 13:33:24
Nepersaldytas, tikras...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2014-12-09 12:44:01
Meilės dialogas, personifikuotas gamtos grožiu ir švelnumu.
Puikus eilėraštis. Dėkui.