Ieškojau paparčio žiedo
Joninių gūdžią naktį.
Neradau.
Tik vienišas jonvabalis švietė
lyg nukritus žvaigždė pakely.
Tankiam papartyne teterva lakstė
ir stūgavo vienišas vilkas,
o žiedo aš neradau..
Tik nupynus kupolių vainiką
aš supratau--
tas žiedas mano širdy,
tik giliai kamputyje slypi
ir laukia paslapties,
tos tylos, Joninių laužo,
sakralinių minčių išlaisvinimo
ir tavo rankų švelnumo.
Kad uždėjęs vainiką
man ant galvos
ištartum--
Tu pati ir esi paparčio žiedas.