Nenulaužkit trapaus laisvės žiedo.
Tolimoj Ukrainoj skausmo ašaros rieda.
Jūs nebūsit daugiau pavergtieji,
Ne dėlto broliai kraują praliejo.
 
Kas sulaužys tą spengiančią tylą,
Kai per naktį motinos pražyla.
Kas nušluostys ašarą našlaičiui,
Jei galėčiau, kelią tolimą nueičiau.
 
Jūs užaugsit, Maidano vaikai,
Aplaistyti krauju ir ašarom.
Tikėkit, jūsų žemėn grįš
Šviesus taikos pavasaris.
 
Te kiekvienoj mažoj širdelėj
Plazdės didi viltis.
Nors ir sunkus tas laisvės kelias,
Tikėkit – ji sugrįš.