Balta šarma pro saulę vaiskiai tviska,
Nusėjus taką juokiasi šalna.
Seku tave į baltą kraštą,
Kur toliuos krykštauja balta pūga.
 
Nepasibaigia vieškelis plačiausias,
Nusėtas žėrinčiu sniegu.
Seku tave į akliną baltumą,
Kur snaigės siautėja ir mėtosi šerkšnu.
 
Iš tolo tviska gelumbės balčiausios,
Lediniuos soduos spengianti tyla.
Seku tave į tavo baltą rūmą,
Kur viskas tviska sidabru, tvarka.
 
Nuo ledo sienų tyliai šliaužia šaltis
Vijoklio gijom, sniego lavina.
Seku tave į šalta ledo menę,
Kur stūkso sostas, apgaubtas migla.
 
Tarnaitė vėtra mantiją kedena,
Pietums patiekia ledą su kava.
Suknelė plaikstos vėjo palytėta,
Ir tviska, žvilga ledo karūna.