Atrodo, viską jau išragavau
Iki pat trupinio, iki pat drumsto dugno
Ir neturėsiu ką sakyti tau.
Išsižadėjimas išmoko neapkęst ir stūgaut,

Bet kartais žodžiai daro stebuklus.
Kur ta riba tarp visko ir tarp nieko?
Pačiam nuspręsti, kevale ar pūt,
Ar taip rąžytis, kad jis sutrupėtų.

Jausmai ir mintys — lyg namų darbai.
Prieš laukiamą nebūsi nevalyvas...
Aš nebestūgauju, ir tu uždainavai.
Arti pavasaris? Tikriausiai bus ankstyvas...

Aš nežinau, ar susikirs keliai,
Lai bus kaip bus. Esu įsišaknijus.
Kada pašildo kraują spinduliai, 
Seni kelmai, ir tie, akimirkai atgyja...

Jauti, kaip lengva? Kalasi sparnai?
Ar mintys rado kryptį, kur link sklęsti?
Tegul tai tik senatviniai sapnai,
Tegul tai tik kalėdinio pyrago paskutinis kąsnis...