Kai persirenginėjai stovėjimo aikštelėje
Per durelių lango arką negalėjau matyti tavo veido
Jis buvo ten
Per ištiestos rankos atstumą
Pasikeitė melodija
Dėmesiui nukreipti
Užsikišai mane už palto diržo
Ir pasileidai bėgti
Dingti man nebuvo kur
Tik suktis aplink tavo pilvo sritį
Rėkti
Mažom rankytėm moti

Kai nešiau tave
Kalnais ir tiltais
Pas nupirktą orakulą į lovą
Vienoj ausį man mindžiojai
Širdies plakimą
O tavos dunksėjimas prilygo
Pačiam pirmam eilėraščiui
 
Mažyte mano
Išgalvojau tave
Kaip kitados buvo
Laimė išgalvota
 
Kai mirties slėnyje
Tave kapojau gabalais
Buvau su grifo galva
Liūto širdimi
Avino ragais
 
Orakulas išsinarinęs pranašavo
Skaitydamas žemėlapį
Kurį jam įbrėžė
Ant nugaros
Visos volungės snapais
Išskridę tau iš panagės