Tu iš toli... Jau mindžikuoja vakaras...
Kodėl anų dienų skrynelę praveriam?
Keistai užvaldo tai, kas nekartojama –
Šilkiniais siūlais įrišta istorija...

Menu žodžius, kuriais buvau nuglostyta...
Kodėl rinkaus ne taką sau, o proskyną?
Atsakymas ateiti nesiskubina –
Vis vien vėlu... ir tai svarstyt nebūtina.
................................................................
Ar verta tau žinot, kad vis dar sugrįžtu
Anapus durų... nors užvėrei jas ne tu?