Vėjau vėjau,
palauk manęs.
Nepalik prie
kryžkelės baltos
likimo vingiuose.
Bijau užrūstinti
Perkūną,
pasukdama ne tuo
keliu,
ne ten statydama 
pėdas,
ne taip ištardama
žodžius
ir svetimą
gyvendama gyvenimą.