Puikios.

Prasmingai čia peržegnota: mąstymas – kūryba – esatis.
I. Interpretavo, iliuzijos – galima išsireikšti ir motinos kalba.
II. Stiprus kūrinys, gal tik gale – išdaužytų žibintų gyvenimas?

Taikliai sukoncentruotos sąsajos:
I > Filosofija – poezija – būtis (kasdienybė); II > Būtis (kasdienybė) – poezija – filosofija.
Taikliai ir vaizdžiai pildo vienas kitą, gimsta vienas iš kito... Ir gerai apibendrina, kai subėga į:

Skausmas praeina,
Tada lieka patirtis –
Toks gyvenimas.

Tarsi paguodžia ir vėl iš naujo sugrąžina į pirmą dalį apie kiauras kišenes... Nėra baigtinio žinojimo ar užbaigtos sistemos... ir t.t.
Patiko. Kaip visada, įdomiai, savitai pateikiate, be įmantrumų, o mintis skatina.
 

Na, čia Jūs specas...

Dvejopa gyvenimo samprata. Beveik atskyriau… Kita, manau, bus matyti.
I
Bendresnis.
Filosofo mintys išėjo per kišenes (nebūtinai kelnių, žinoma, bet iš galvos išbyrėjo). Reiškia, voliojasi žemai (poetas rado, ne pagavo sklandančias). Žodžių triukai, nors galima ir nepastebėti, kaip nori.
Poetas interpretavo, – tai ne šiaip gyvenimas, o kūrėjo gyvenimas. Ką perskaitys žmogus (skaitytojas), niekas negali nuspėti (ir labai gerai, kad perskaito bent ką nors – reiškia, daug prasmių). Kiek atsimenu, kalbėjom apie iliuzijas, iš to darau prielaidą, kad čia jos sugriautos kaip stereotipai (nors, kaip minėjau, aš iliuzijas suprantu kitaip).
Taigi žinia, kokią, manau, siunčia autorius: kūrėjas galingas, jis gali daug ką pakeisti.
II
Gerai, tegul iliuzijos dužo į šukes. Betgi kas yra iliuzijų žlugimas? Išsilaisvinimas. Sukamės tarp sąvokų.
Galima pereiti arčiau prie žemės. Su tokiu gyvenimu, kaip visuotinai suprantamu reiškiniu, nesiginčysiu.
Bet iš kitos pusės… Pavyzdžiui, gana prieštaringa Kartais taip būna. Aišku, poetas ar filosofas ne visada krauju pasruvęs ir skausmų kankinamas, kartais netgi kažką veikia buityje ar miega, taigi paprasti fiziniai procesai kūrybą gali pristabdyti. Bet apskritai poetas įsipjauna (visokiomis prasmėmis, tarp jų ir šviesaus atradimo), o filosofas ieško visada. Ne kartais.
Ir gyvenimas su patirtimi yra visada. Skausmas praeina – paprastajai patirčiai, įspūdžiams, atminčiai gerai, bet apskritai ne – toks nuskausmintas gyvenimas yra vegetavimas.
Gal aš per kategoriškai skiriu ir suplaku. Pripažįstu, būna gyvenimas ir toks, kai išdulka visos filosofijos.
 
(Čia buvo III dalis)

...jautriai ir filosofiškai...plati erdvė žodžiuose ir tarp eilučių...labai patiko...