Santrauka:
Pirmos snaigės
Virš bedugnių – per tiltelį ploną,
Ryjamą išalkusių žaibų,
Tu eini... rausva kalnų aguona,
Mano žodi, meldžias už abu --
Prakeikti poetai taip praeina, –
Šnabžda žiedlapiai lyg kraujas debesų --
Pirmos snaigės beldžiasi į dainą,
Gal todėl taip gruodyje šviesu
Virš bedugnių...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-12-04 08:55:06
Pritariu Godai visapusiškai. Jei kažką pirmame posme pakeitus, būtų fantastinis eiliukas.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2014-12-04 08:27:44
Labai ryškus poetinis paveikslas, vaizdiniai pradžioje smelkiantys, kai kažkas ties skaudžia riba, kaip trapi ir deganti kalnų aguona amžinai tarp išlikimo... Pirmojo posmelio paskutinė eilutė (Mano žodį, meldžias už abu) man pasirodė painokai, gal šiek tiek per daug atitraukta, skaitydama kaitaliojau:
Tu eini... Rausva kalnų aguona
Mano žody meldžias už abu –
O gal:
Tu eini... rausva kalnų aguona,
Mano žodis meldžias už abu –
Labai patiko pabaigai tas šviesus ir viltingas jausmų atoslūgis:
Pirmos snaigės beldžiasi į dainą,
Gal todėl taip gruodyje šviesu.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-03 19:56:57
Puikios metaforos ir vaizdai... prikviečia prisiminimus.
(Teko susipažinti su kalnais)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2014-12-03 17:29:18
Pirmos snaigės beldžiasi į dainą,
Gal todėl taip gruodyje šviesu — Puiku!
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-03 13:58:35
Gal todėl taip gruodyje šviesu...
Ant tikro polėkio sparnų. Ačiū!
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2014-12-03 08:42:09
Kiekviena eilutė - vis nauja metafora, iškalbinga, jautri, prakalbinanti ir vaizduotę, ir jausmus.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-03 00:15:36
Tu skirtingi posmai. Savo išraiška. Abu rišasi, gerai pereita nuo vieno prie kito.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-02 22:57:33
Ačiū, priglausiu
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2014-12-02 21:41:48
Kaip dainingai :)
norisi dar ir dar :)))