Kai tu gražiai miegi,
Budžiu. Nežadinu. Svajoju.
Ištirpę žodžiai, likę tik jausmai.
Desertas, patiektas
Ant sujauktos paklodės.
Šnopuoji lygiai. Prisiragavai.
Pasirąžai,
O akys it bedugnės,
Kurių gelmėj —
Valiūkiška liepsna...
Kokia pagunda dar pakurstyt ugnį.
Nors kraujas verda, kupa,
Negana.
Kuždi, rėki.
O taip, tai mano vardas.
Žinai slaptažodį,
Tau Rojus atsivers.
Skambėjęs kartą
Tebeaidi varpas
Ir gundo vaisiai ant derlios obels.
Kokia čia nuodėmė,
Jeigu džiugu ir tyra,
Jei aš laiminga,
O ir tu šypsais.
Kas būtų moteris be mylinčio ją vyro?
Už tokią meilę
Dievas net neteis.
Juk reikia angelo.
Aš sergsčiu ramų miegą,
Margai nuspalvinu
Ateinančius sapnus.
Gležnutis angelas
Kaip dovana Kalėdų
Iš mūsų meilės pumpuru išsprūs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2014-12-03 00:01:07
Pastebiu, kad autorę vis dažniau aplanko Mūza su švelniais meilės sparneliais :) Ir stilius atitinkamas :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2014-12-02 22:45:37
Skaitau ir kiekvieną kartą randu naujo, ryškiais potėpiais nupieštą vidinį pasaulį. Jūsų kūryba niekuomet neatsibos.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2014-12-02 20:41:19
Jausmas šventas, pumpuru, jaunyste...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2014-12-02 18:17:27
Jūsų žodžiai, kaip pumpurai, tokiu grožiu pražysta...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2014-12-02 17:42:40
Žavinga
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2014-12-02 15:23:46
Visiškai sutinku su Flamingu
(todėl tikrai nesikartosiu)...