Rytojus

Neatidėk manęs rytojui - 
Kaip migla tirpstu
Ir kaip šešėlis slystu iš po pirštų,
Tavam delne 
It rožinis telpu.
Nublausę akys.
Maldos užsimiršo?
Sugirgžda durys.
Dar neišeinu.
Tarp vyrių
Gailiai cypia mano vardas.
Šnabždi tu dar...
Atsidūsėju jau..
Įrodinėti teiginius
Lyg mirtinai pavargus.
Tamsa išslkidusi
Lyg niekad nesibaigs.
Šventi budėjimai...
Kas mirė, kas pagijo...
Šviesėja ruožas
Siauras ties rytais.
Atsibundi, 
O aš sapne išlijus.
Dabar jau snaigės 
Kalba su žeme.
Dar vakar gedulas,
O šiandien jau vestuvės.
Neatidėk rytojui tu manęs,
Net jeigu vardo necypia
Prisijaukintos durys.
Mes juk nedalomi...
Suklydau, kai maniau.
Kaip slopiai 
Snaigės į ražieną čeža...
Šnabždu aš dar..
Atsidūsėji jau..
Kuriam iš mūsų 
Amžinybės maža?
 
Nijolena

2014-12-01 06:51:42

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2014-12-01 20:26:01

Jūs nuostabi... kaip taikliai man į šiandieną...

Vartotojas (-a): Vlabur

Sukurta: 2014-12-01 12:39:49

Dabar jau snaigės 
Kalba su žeme.
Dar vakar gedulas,
O šiandien jau vestuvės
– įsimenanti Advento pradžia kaip fonas.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2014-12-01 12:14:22

Iškalbinga ir jautru....

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2014-12-01 11:12:28

... toks mielas šnabždėjimas...