Aisma, aisma unt kalnalia.
Aplunkysma, aplunkysma mas tėvalį.
Ir bralalį sava jaunu aplunkysma,
Ir senalai geru žodį pasakysma.
Ką teip unksti, ką teip unksti kalnan gulat?
Pražiūrėja, praraudoja akelas matula.
Naba jum, jau naba jum saulala daga.
Prie gelalas, prie gelalas žieda
Liktarėliai spraga.
Da ne čėsas buva jum išaiti,
A bralaliui matinėla krove kraitį.
A tevalis rugių nenukūla.
Gailai, gailai kukava gegula.
Aisma, aisma unt kalnalia,
Žvaigždes daga.
Unt kalnalia, unt kalnalia
Liktarėliai spraga.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2014-11-28 18:54:25
išties gražu
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2014-11-28 16:03:26
Man tradicine raudos struktūra (tokia kaip unkstesniam) labiau pre dūšiai.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2014-11-28 15:54:48
,,da ne čėsas"...ale anas neklausia kadu...Gražu.